Gintaras Makarevičius

GINTARAS MAKAREVIČIUS gimė 1965 m. sausio 6 d. Šakaldonių kaime (Trakų r., dabar – Elektrėnų sav.). Dailininkas, kino režisierius, scenografas, Vilniaus dailės akademijos Piešimo katedros dėstytojas, kuria dokumentinius filmus.

1980–1984 m. studijavo architektūrą Vilniaus statybos technikume. 1988 m. įstojo į Vilniaus dailės akademiją, 1994 m. baigė tapybą. Nuo 1995 m. dėsto Vilniaus dailės akademijoje, nuo 1997 m. kuria scenografiją įvairiems Lietuvos teatrams. Dalyvauja grupinėse parodose, rengia individualias parodas Lietuvoje ir užsienyje.
Menininkas yra dalyvavęs daugelyje prestižinių tarptautinių šiuolaikinio meno parodų, tokių kaip Šiuolaikinio meno bienalė Manifesta 4 Vokietijoje (2002) ar Tarptautinis filmų festivalis La Rochelle Prancūzijoje (2005). 2010–aisiais darbai buvo pristatyti Turku muziejuje Suomijoje, 2009-aisiais – NABA muziejuje Milane. 2008-aisiais už dokumentinį filmą „Žiemos paralelės“ (2007) kūrėjas apdovanotas Lugano (Šveicarija) kino festivalio pagrindiniu prizu. Tai vienas svarbiausių šiuolaikinio kino kūrėjams skiriamų apdovanojimų.
Baigęs studijas G. Makarevičius pradėjo dirbti ir teatre. Dabar jis – vienas ryškiausių Lietuvos scenografų, kuria scenovaizdžius Lietuvoje ir užsienyje. Dirba su tokiais režisieriais kaip Oskaras Koršunovas, Gintaras Varnas, Jonas Vaitkus, Éricas Lacascade’as. Menininkas apdovanotas Auksiniais scenos kryžiais už scenografijas Petro Vaičiūno komedijai „Patriotai“ (rež. J. Vaitkus), A. Strindbergo pjesei „Šmėklų sonata“ (rež. G. Varnas), Mariaus Ivaškevičiaus „Išvarymui“ (rež. O. Koršunovas) ir A. Škėmos „Baltai drobulei“ (rež. Jonas Jurašas). Režisavo du spektaklius pagal rašytojos Anetos Anros dramas – „Katinas Temzėje“ ir „Bestija žydrom akim“ – Valstybiniame jaunimo teatre.
Gintaro Makarevičiaus meninė veikla apima dokumentiką, vaizdo instaliacijas, performansus, objektus ir scenografiją. Pastarąjį dešimtmetį menininkas labiausiai žinomas kaip dokumentinių filmų kūrėjas ir scenografas. Gintaro personalinė paroda PASIDAVIMAS – išties ypatingas įvykis jo meninėje veikloje, tačiau negalima teigti, kad štai – po ilgos pertraukos jis staiga pradėjo tapyti. Tapyba (daugiausia ant popieriaus) buvo paralelinė medija, ėjusi lygiagrečiai su videodokumentika, objektais, scenografijomis. 2017 m. už kūrybišką scenovaizdžio šiuolaikiškumą menininkas Gintaras Makarevičius apdovanotas nacionaline premija.
Personalinės parodos:
1998 – Position and Strategy, Akademie Schloss Solitude, Štutgartas (Vokietija)
2004 – Emisija 2004 – Vaskiči, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
2005 – vidéo surveillance_001, galerija schleicher+lange, Paryžius (Prancūzija)
2008 – „Paralelės“ – galerija schleicher+lange, Paryžius (,,Sibiro testament“ premjera bei ,,Žiemos paralelės“)
2010 – „Piešiniai 2004–2010“, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
2016 – „Pasidavimas“, Titanikas, Vilniaus dailės akademija, Vilnius
Apdovanojimai:
1997 m. Künstlerhaus Boswill (Šveicarija)
1997 ir 2001 m. Lietuvos Kultūros ministerijos valstybinė premija
1998 m. Civitella Ranieri Center (Italija)
1999 m. Sorošo fondo premija (Lithuania)
2001 m. Lietuvos Kultūros ministerijos valstybinė stipendija
2002 m. „Metal“ (Londonas, Didžioji Britanija)
2003 m. Cite Internationale des Arts (Paryžius, Prancūzija)
2008 m. apdovanotas Lugano kino festivalio pagr. prizu už filmą „Žiemos paralelės“, taip pat Auksiniu scenos kryžiumi už scenografiją spektakliams „Patriotai“ ir „Ruzvelto aikštė“.
2012 m. už scenografiją spektakliams „Išvarymas“, „Šmėklų sonata“. G. Makarevičius gavo „Auksinį scenos kryžių“.
2017 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija

Literatūra ir šaltiniai:
1. Gintaras Makarevičius. MO muziejus [interaktyvus]. 2018 [žiūrėta 2018-02-02]. Prieiga per internetą: <http://www.mmcentras.lt/autoriai/gintaras-makarevicius/598>.
2. Makarevičius Gintaras // Lietuva. – Vilnius, 2008. – [D.] 3, p. 659.
3. Makarevičius Gintaras // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2008. – [T.] 14, P. 77–78.
4. Makarevičius Gintaras : tapytojas, kino režisierius, teatro dailininkas // L. Jablonskienė, G. Makarevičius. Ten, kur viskas daug labiau. – Vilnius, 2013. – P. 226–228.