STEIGIAMAJAM SEIMUI – 100
-
-
-
Jonas Steponavičius – dvasininkas, filosofijos mokslų daktaras, pedagogas, administratorius, politikas, aktyvus 1920-1926 m. Lietuvos Seimų narys, visuomenės veikėjas, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmasis pirmininkas, kovotojas dėl lietuvybės Vilnijos krašte, Semeliškių Šaulių būrio steigėjas, vienas iš Tėvynės apsaugos rinktinės organizatorių ir aktyvus veikėjas.
-
-
Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920-1922 metų) narių biografinis žodynas
Biografija
Gimė 1880 m. kovo 10 d. Zokorių vienkiemyje (Antalieptės valsčius, Zarasų apskritis).
1899 m. baigė Rygos gimnaziją.
1899–1903 m. – studijavo Vilniaus dvasinėje seminarijoje.
1903–1907 m. – Peterburgo dvasinėje akademijoje.
1906 m. įšventintas kunigu.
Miuncheno, Berlyno, Leipcigo universitetuose studijavo psichologiją.
1912 m. – apgynė daktaro disertaciją.
Nuo 1912 m. – Šv. Jonų bažnyčios Vilniuje vikaras.
1912–1914 m. – „Ryto” draugijos pirmininkas, Mokslo ir Dailės draugijų narys.
1915–1919 m. – carinės Rusijos kariuomenės Kaukaze vyresnysis kapelionas.
1919 m. grįžo į Lietuvą. Klebonavo Semeliškėse.
Nuo 1921 m. vasario 4 d. iki 1922 m. lapkričio 13 d. – Steigiamojo Seimo narys. Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai.
Nuo 1922 m. lapkričio 17 d. iki 1923 m. kovo 13 d. – I Seimo narys. Priklausė LKDP frakcijai.
Nuo 1923 m. birželio 5 d. iki 1926 m. birželio 2 d. – II Seimo narys. Priklausė LKDP frakcijai.
-
-
Lietuvos Respublikos Seimų I (1922-1923), II (1923-1926), III (1926-1927), IV (1936-1940) narių biografinis žodynas
Nuo 1923 m. birželio 8 d. – Ekonominės, Finansų ir biudžeto komisijų narys, nuo 1923 m. liepos 11 d. – Krašto apsaugos komisijos narys, nuo 1924 m. spalio 6 d. Užsienio reikalų komisijos narys.
Nuo 1926 m. birželio 2 d. iki 1927 m. balandžio 12 d. – III Seimo narys. Priklausė LKDP frakcijai.
Nuo 1926 m. birželio mėn. – Finansų ir biudžeto komisijų narys.
Nuo 1926 m. birželio 2 d. iki 1926 m. lapkričio 26 d. – III Seimo antrasis vicepirmininkas. Po 1927 m. dirbo pedagoginį darbą. Buvo Zarasų vidurinės mokyklos direktorius.
Nuo 1933 m. – Utenos gimnazijos mokytojas.
1943–1944 m. – Zarasų apskrities viršininkas.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją.
Mirė 1947 m. gruodžio 8 d. Vangene, Vokietijoje.
2007 03 02 pripažintas kariu savanoriu ir 2007 04 06 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis (po mirties).
Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1931), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (2002, po mirties); Rusijos kariuomenėje – šv. Stanislavo 4 laipsnio ordinu (1916).
-
-
JONAS STEPONAVIČIUS –
ŠVIETĖJAS VILNIJOS KRAŠTE
Plačiausiai kun. J. Steponavičiaus organizaciniai, administraciniai, moksliniai ir kiti gebėjimai, nukreipti į lietuvybės išlaikymą, atsiskleidė dirbant Lietuvių švietimo draugijoje „Rytas“. Jis tapo pirmuoju „Ryto“ draugijos pirmininku.
1913 m. sausio 31 d. Vilniuje, Visų Šventųjų bažnyčios klebonijoje, įvyko steigiamasis susirinkimas, kurį sušaukė draugijos kūrėjai: trys pasauliečiai ir trys kunigai – Liudas Gira, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, kun. Vladas Mironas, kun. Alfonsas Petrulis, kun. Klemensas Maliukevičius. Slaptu balsavimu buvo išrinkta draugijos valdyba, o valdybos pirmininku susirinkimas vienbalsiai išrinko kun. J. Steponavičių, kuris pareigas ėjo iki 1915 m. balandžio 14 d., kol buvo paskirtas karo kapelionu ir turėjo išvykti į Kaukazą.
Nuotrauka
-
-
Kunigo, dr. J. Steponavičiaus straipsnis leidinyje „Vairas”
-
-
„Ryto“ draugijai kun. J. Steponavičius vadovavo dvejus metus ir tris mėnesius. Dr. A. Vasiliauskienė pažymi septynias veiklos kryptis: įsteigtos draugijos garsinimas periodikoje; rūpinimasis parama; patirties ieškojimas – bendravimas su „Saulės ir „Žiburio draugijomis; skyrių veiklos koordinavimas, dėmesys „Ryto“ draugijomis nariams, mecenatams, rūpinimasis mokyklų, bibliotekų-skaityklų steigimu, patalpų klausimo sprendimas.
Viltyje išspausdintas J. Steponavičiaus kreipimasis į tautiečius inteligentus dėl knygų skaitykloms ir knygynėliams aukojimo: „Atsižvelgiant į sunkiausį mūsų rytiečių ekonominį padėjimą, jaučiamės priversti platinti tarp mūsų brolių švietimą kuo patogiausiu būdu, ir tai tokiu, kuris būtų valdžios įstatymais patvirtintas. Šis būdas yra: steigti, kur tik galima, liaudies skaityklos bei knygynai. Įsisteigusios skaityklos pramins mums taką į tolimesnį darbą: būtent steigti liaudies žemesnes ir aukštesnes mokyklas.“
-
-
Draugijos vicepirmininko J. Kairiūkščio ataskaitoje už 1914 metus pažymima, kad valdyba kreipėsi leidimo atidaryti bibliotekas-skaityklas ir Kietaviškėse, Semeliškėse ir Musteniuose.
Išlikę archyviniai dokumentai rodo, kad 1914 m. įkurta skaitykla Kietaviškėse.
Nors J. Steponavičius 1915 m. kovo 11 d. vykusiame valdybos posėdyje įteikė atsistatydinimo raštą, motyvuodamas susidariusiomis nepalankiomis sąlygomis (klebono pareigos toli nuo Vilniaus, Semeliškėse, sudėtingas susisiekimas), tačiau susirinkimas, pripažindamas J. Steponavičių, kaip tinkamą draugijai vadovą, nusprendė naujo pirmininko nerinkti, bet prašyti pasilikti. „Ryto“ draugijos narių siūlymu buvo išrinkta kunigų komisija (J. Kukta, K. Maliukevičius, Kajetonas Čepanas), įgaliota prašyti Vilniaus vyskupijos ordinarą atkelti kun. Steponavičių iš Semeliškių į Vilnių.
epaveldas.lt
-
-
Vien per 1913–1915 metus buvo įsteigta per 120 lietuviškų mokyklų Vilnijos krašte. Per gan trumpą laiką dr. J. Steponavičiaus pastangomis įsteigti net 62 „Ryto“ draugijos skyriai.
-
-
JONAS STEPONAVIČIUS SEMELIŠKĖSE
1914 m. birželio mėnesį dr. kun. J. Steponavičius už lietuvišką veiklą ištremtas iš Vilniaus – iškeltas į Semeliškių (lenkiškai rašyta Sumieliszki) Šv. Lauryno parapiją.
Semeliškėse klebonu dirbęs kun. Jonas Masiulis (1862–1887–1931) už lietuvišką veiklą buvo iškeltas altarista į Stakliškes, tad dr. kun. J. Steponavičius buvo paskirtas į jo vietą.
Kunigas J. Steponavičius pateko į jam artimą – lietuvišką terpę. Tačiau apie jo darbus Semeliškėse dar nesurasta konkretesnių duomenų. Be abejo, jeigu dr. kun. J. Steponavičius užimdamas Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininko pareigas rūpinosi švietimo reikalais visame Vilnijos krašte, daug dėmesio skyrė ir Semeliškėse įsikūrusiam šios draugijos skyriui. Jau 1914 m. vidurvasarį valdžios leista čia atidaryti knygyną-skaityklą.
-
-
Gali būti, kad šis straipsnis tapo vienu iš pretekstų Semeliškių parapijos kleboną J. Steponavičių išsiųsti kuo toliau iš Lietuvos. Tad kunigas, neišdirbęs šioje parapijoje nei metų, siunčiamas į frontą kapelionu.
O jau 1915 m. birželio 15 d. Trakų dekanas pranešė Konsistorijai, kad Semeliškių klebonas dr. kun. Jonas Steponavičius 1915 m. gegužės 1 d. išvyko į armiją, palikdamas bažnyčią ir parapiją savo vikarui Leonui Petkeliui (1914-1916m.), 1916–1919 m. vikaravo kun. Leonas Markuckis.
1919 m., grįžęs į Lietuvą, J. Steponavičius vėl klebonavo Semeliškėse.
-
-
Archyvinėje medžiagoje rastas gražus paminėjimas: 1914 m. gruodžio 5 d. Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ valdybos posėdyje pirmininkas dr. kun. J. Steponavičius kalbėjo apie materialinę pagalbą jos reikalingiems draugijos skyriams, tad iš draugijos kasos Semeliškių skyriaus švietėjiškai veiklai plėsti nutarta išskirti 125 rub.
Semeliškėse kun. J. Steponavičius klebonu dirbo 1914 06 (?)–1915 05 01 ir 1916 (?)–1922 m. Tad su pertrauka iki 1922 m., iki aktyvaus įsijungimo į politiką.
Dr. kun. J. Steponavičiui į pagalbą vikaru 1919–1921 m. buvo paskirtas kun. Jonas Sadūnas (1891 01 15–1915–1964 08 27).
epaveldas.lt
-
-
Indrašius knygoje „Doros šviesuoliai ir tiesos apaštalai“ (Vilnius, 2003) rašo, kad dr. kun. J. Steponavičius, grįžęs į Lietuvą, 1919 m. „Gyventojams padėjo organizuoti vietos savivaldos įstaigas, kai kaimynas lenkas norėjo okupuoti Kaišiadorių apylinkes, kartu su bažnyčios vikaru Sadūnu, suorganizavo 50 vyrų partizanų būrį, jam vadovavo ir ne kartą sužlugdė grobikų lenkų kėslus. 1920 m. jis lenkų valdžios buvo suimtas ir įkalintas Gardine.
Išsivadavęs iš nelaisvės kun. Dr. Jonas Steponavičius aktyviai įsijungė į politiką, jis priklausė Krikščionių demokratų partijai, greitai tapo vienas iš aktyviausių jos veikėjų <···>.
-
-
Kaip Krikščionių demokratų partijos veikėjas dr. kun. J. Steponavičius 1921 vasario 4 d. išrenkamas atstovu į Lietuvos Steigiamąjį Seimą, 1922 m. spalio 10 d. atstovu į I Lietuvos Seimą, 1923 m. gegužės 12 d. – į II Seimą, 1926 m. gegužės 8 d. – į III Seimą ir juose ėjo atsakingas pareigas; nuo 1922 m. per visus seimus buvo finansų ir ekonomikos komisijų pirmininku, konstitucijos ir krašto apsaugos komisijų narys, iki 1926 m. lapkričio 22 d. buvo III-jo Seimo vicepirmininkas“.
Steponavičius buvo vienas darbingiausių I Seimo narių, Krašto apsaugos, Finansų ir biudžeto komisijų vardu referavo apie 30 įstatymų.
1931 metais J. Steponavičius buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu.
-
-
1926 m. spalio 18 d. raštu Nr. 1660 Kaišiadorių vyskupas Juozapas Kukta (1873 02 03–1898 10 31–1926 04 05–1942 06 16) dr. kun. Joną Steponavičių „kurio gyvenimas ir išsimokslinimas visiškai atitinka reikalavimus“, paskyrė prosinodiniu egzaminatoriumi.
-
-
Naudota literatūra ir šaltiniai:
1. Bielskienė, Silvija. Prasmingi darbai vienija žmones: Semeliškių šaulių būrio veikla / Informaciją parengė Silvija Bielskienė. – Iliustr. // Elektrėnų kronika. – 2016, geg. 6-12 (Nr. 18), p. 8-9.
2. Čepėnas, Juozapas. Kunigas dr. Jonas Steponavičius // Sacerdos in aeternum / Juozapas Čepėnas. – Kaunas: Lututė, 2010. – P. 475-477.
3. D-ras kun. Jonas Steponavičius, St. Seimo narys: [fotoportretas] / [su redakcijos prierašu „Mūsų paveikslai“, p. 531-532 // Tėvynės sargas. – 1921, gruod. 30 (Nr. 52), p. 525.
4. Girnius, Juozas. Iš liuosojo laiko užrašų: [apie domėjimosi visuomeniniu gyvenimu svarbą žemdirbiams. Taip pat apie Steigiamojo seimo nario J. Steponavičiaus straipsnį „Apie valstybinius mokesčius“, išspausdintą laikraštyje „Tėvynės sargas“, Nr. 26] / J. Girnius. – Pradžia. Pab.: 1923, saus. 10 (Nr. 1) // Žemdirbių balsas. – 1922, rugpj. 3 (Nr. 28), p. 3-4; rugs. 28 (Nr. 36), p. 7-8; spal. 26 (Nr. 38), p. 3-
5. Grinius, Kazys. Kunigai-valdininkai // Lietuvos žinios. – ISSN 1822-1637. – 1924, bal. 5 (Nr. 80), p. 1.
6. Indrašius, Vytautas. Dr. kun. Jonas Steponavičius: [biografija]. – Portr. – Bibliogr.: 8 pavad. // Doros, šviesos ir tiesos apaštalai / Vytautas Indrašius. – Vilnius [i.e. Kaunas]: Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjunga, 2003. – P. 175-180.
7. Kiškis, Stanislovas. Kun. dr. Jonas Steponavičius: 1880-1906-1947: [biografija] // Kristaus pašauktieji / Stanislovas Kiškis. – Kaišiadorys: Kaišiadorių vyskupijos kurijos leidykla, 1996. – P. 98.
-
-
8. Laukaitytė, Regina. Steponavičius Jonas: I, II ir III Seimų narys (1922 11 17 – 1923 03 13; 1623 06 05 – 1926 06 02; 1926 06 02 – 1927 04 12) / Regina
9. Laukaitytė. – Portr. // Lietuvos Respublikos Seimų I (1922-1923), II (1923-1926), III (1926-1927), IV (1936-1940) narių biografinis žodynas / Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, Vilniaus pedagoginis universitetas. – Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007. – P. 488-492.
Laukaitytė, Regina. Steponavičius Jonas: (1921 02 04 – 1922 11 13) / Regina Laukaitytė. – Portr. – Bibliogr.: 5 pavad. // Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920-1922 metų) narių biografinis žodynas / Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, Vilniaus pedagoginis universitetas. – Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. – P. 363-365.
10. Lietuvių Krikščionių demokratų frakcija I-me Seime: [nuotrauka] // Tėvynės sargas.- 1923, lapkr. 3 (Nr. 44), p. 447.
11. Steponavičius Jonas: [biografija] // Lietuvos kariuomenės karininkai: 1918-1953.- Vilnius, 2001.- T. 7. – p. 195-196.
12. Vasiliauskienė, Aldona. Pirmasis „Ryto“ draugijos pirmininkas dr. kun. Jonas Steponavičius. – Iliustr., lent. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ / [sudarytoja Jūratė Gudaitė]. – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, [2013]. – P. 35-69.
13. Vasiliauskienė, Aldona. Dr. kun. Jonas Steponavičius: kovotojas dėl lietuvybės Vilnijos krašte: Voruta [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2020-03-04] Prieiga per internetą: http://www.voruta.lt/dr-kun-jonas-steponavicius-1880-03-10-1906-1947-12-08-kovotojas-del-lietuvybes-vilnijos-kraste/.
-
-
Virtualią parodą parengė
vyriausioji metodininkė
J. Volungevičienė
2020
-
- Jonas Steponavičius – dvasininkas, filosofijos mokslų daktaras, pedagogas, administratorius, politikas, aktyvus 1920-1926 m. Lietuvos Seimų narys, visuomenės veikėjas, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmasis pirmininkas, kovotojas dėl lietuvybės Vilnijos krašte, Semeliškių Šaulių būrio steigėjas, vienas iš Tėvynės apsaugos rinktinės organizatorių ir aktyvus veikėjas.
-
-
Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920-1922 metų) narių biografinis žodynas
Biografija
Gimė 1880 m. kovo 10 d. Zokorių vienkiemyje (Antalieptės valsčius, Zarasų apskritis).
1899 m. baigė Rygos gimnaziją.
1899–1903 m. – studijavo Vilniaus dvasinėje seminarijoje.
1903–1907 m. – Peterburgo dvasinėje akademijoje.
1906 m. įšventintas kunigu. Miuncheno, Berlyno, Leipcigo universitetuose studijavo psichologiją.
1912 m. – apgynė daktaro disertaciją.
Nuo 1912 m. – Šv. Jonų bažnyčios Vilniuje vikaras.
1912–1914 m. – „Ryto” draugijos pirmininkas, Mokslo ir Dailės draugijų narys.
1915–1919 m. – carinės Rusijos kariuomenės Kaukaze vyresnysis kapelionas.
1919 m. grįžo į Lietuvą. Klebonavo Semeliškėse.
Nuo 1921 m. vasario 4 d. iki 1922 m. lapkričio 13 d. – Steigiamojo Seimo narys. Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai.
Nuo 1922 m. lapkričio 17 d. iki 1923 m. kovo 13 d. – I Seimo narys. Priklausė LKDP frakcijai.
Nuo 1923 m. birželio 5 d. iki 1926 m. birželio 2 d. – II Seimo narys. Priklausė LKDP frakcijai.
-
-
Lietuvos Respublikos Seimų I (1922-1923), II (1923-1926), III (1926-1927), IV (1936-1940) narių biografinis žodynas
Nuo 1923 m. birželio 8 d. – Ekonominės, Finansų ir biudžeto komisijų narys, nuo 1923 m. liepos 11 d. – Krašto apsaugos komisijos narys, nuo 1924 m. spalio 6 d. Užsienio reikalų komisijos narys.
Nuo 1926 m. birželio 2 d. iki 1927 m. balandžio 12 d. – III Seimo narys. Priklausė LKDP frakcijai.
Nuo 1926 m. birželio mėn. – Finansų ir biudžeto komisijų narys.
Nuo 1926 m. birželio 2 d. iki 1926 m. lapkričio 26 d. – III Seimo antrasis vicepirmininkas. Po 1927 m. dirbo pedagoginį darbą. Buvo Zarasų vidurinės mokyklos direktorius.
Nuo 1933 m. – Utenos gimnazijos mokytojas.
1943–1944 m. – Zarasų apskrities viršininkas.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją.
Mirė 1947 m. gruodžio 8 d. Vangene, Vokietijoje.
2007 03 02 pripažintas kariu savanoriu ir 2007 04 06 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis (po mirties).
Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1931), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (2002, po mirties); Rusijos kariuomenėje – šv. Stanislavo 4 laipsnio ordinu (1916).
-
-
JONAS STEPONAVIČIUS –
ŠVIETĖJAS VILNIJOS KRAŠTE
Plačiausiai kun. J. Steponavičiaus organizaciniai, administraciniai, moksliniai ir kiti gebėjimai, nukreipti į lietuvybės išlaikymą, atsiskleidė dirbant Lietuvių švietimo draugijoje „Rytas“. Jis tapo pirmuoju „Ryto“ draugijos pirmininku.
1913 m. sausio 31 d. Vilniuje, Visų Šventųjų bažnyčios klebonijoje, įvyko steigiamasis susirinkimas, kurį sušaukė draugijos kūrėjai: trys pasauliečiai ir trys kunigai – Liudas Gira, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, kun. Vladas Mironas, kun. Alfonsas Petrulis, kun. Klemensas Maliukevičius. Slaptu balsavimu buvo išrinkta draugijos valdyba, o valdybos pirmininku susirinkimas vienbalsiai išrinko kun. J. Steponavičių, kuris pareigas ėjo iki 1915 m. balandžio 14 d., kol buvo paskirtas karo kapelionu ir turėjo išvykti į Kaukazą.
Nuotrauka
-
- Kunigo, dr. J. Steponavičiaus straipsnis leidinyje „Vairas”
-
-
„Ryto“ draugijai kun. J. Steponavičius vadovavo dvejus metus ir tris mėnesius. Dr. A. Vasiliauskienė pažymi septynias veiklos kryptis: įsteigtos draugijos garsinimas periodikoje; rūpinimasis parama; patirties ieškojimas – bendravimas su „Saulės ir „Žiburio draugijomis; skyrių veiklos koordinavimas, dėmesys „Ryto“ draugijomis nariams, mecenatams, rūpinimasis mokyklų, bibliotekų-skaityklų steigimu, patalpų klausimo sprendimas.
Viltyje išspausdintas J. Steponavičiaus kreipimasis į tautiečius inteligentus dėl knygų skaitykloms ir knygynėliams aukojimo: „Atsižvelgiant į sunkiausį mūsų rytiečių ekonominį padėjimą, jaučiamės priversti platinti tarp mūsų brolių švietimą kuo patogiausiu būdu, ir tai tokiu, kuris būtų valdžios įstatymais patvirtintas. Šis būdas yra: steigti, kur tik galima, liaudies skaityklos bei knygynai. Įsisteigusios skaityklos pramins mums taką į tolimesnį darbą: būtent steigti liaudies žemesnes ir aukštesnes mokyklas.“
-
-
Draugijos vicepirmininko J. Kairiūkščio ataskaitoje už 1914 metus pažymima, kad valdyba kreipėsi leidimo atidaryti bibliotekas-skaityklas ir Kietaviškėse, Semeliškėse ir Musteniuose.
Išlikę archyviniai dokumentai rodo, kad 1914 m. įkurta skaitykla Kietaviškėse.
Nors J. Steponavičius 1915 m. kovo 11 d. vykusiame valdybos posėdyje įteikė atsistatydinimo raštą, motyvuodamas susidariusiomis nepalankiomis sąlygomis (klebono pareigos toli nuo Vilniaus, Semeliškėse, sudėtingas susisiekimas), tačiau susirinkimas, pripažindamas J. Steponavičių, kaip tinkamą draugijai vadovą, nusprendė naujo pirmininko nerinkti, bet prašyti pasilikti. „Ryto“ draugijos narių siūlymu buvo išrinkta kunigų komisija (J. Kukta, K. Maliukevičius, Kajetonas Čepanas), įgaliota prašyti Vilniaus vyskupijos ordinarą atkelti kun. Steponavičių iš Semeliškių į Vilnių.
epaveldas.lt
-
- Vien per 1913–1915 metus buvo įsteigta per 120 lietuviškų mokyklų Vilnijos krašte. Per gan trumpą laiką dr. J. Steponavičiaus pastangomis įsteigti net 62 „Ryto“ draugijos skyriai.
-
-
JONAS STEPONAVIČIUS SEMELIŠKĖSE
1914 m. birželio mėnesį dr. kun. J. Steponavičius už lietuvišką veiklą ištremtas iš Vilniaus – iškeltas į Semeliškių (lenkiškai rašyta Sumieliszki) Šv. Lauryno parapiją.
Semeliškėse klebonu dirbęs kun. Jonas Masiulis (1862–1887–1931) už lietuvišką veiklą buvo iškeltas altarista į Stakliškes, tad dr. kun. J. Steponavičius buvo paskirtas į jo vietą.
Kunigas J. Steponavičius pateko į jam artimą – lietuvišką terpę. Tačiau apie jo darbus Semeliškėse dar nesurasta konkretesnių duomenų. Be abejo, jeigu dr. kun. J. Steponavičius užimdamas Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininko pareigas rūpinosi švietimo reikalais visame Vilnijos krašte, daug dėmesio skyrė ir Semeliškėse įsikūrusiam šios draugijos skyriui. Jau 1914 m. vidurvasarį valdžios leista čia atidaryti knygyną-skaityklą.
-
-
Gali būti, kad šis straipsnis tapo vienu iš pretekstų Semeliškių parapijos kleboną J. Steponavičių išsiųsti kuo toliau iš Lietuvos. Tad kunigas, neišdirbęs šioje parapijoje nei metų, siunčiamas į frontą kapelionu.
O jau 1915 m. birželio 15 d. Trakų dekanas pranešė Konsistorijai, kad Semeliškių klebonas dr. kun. Jonas Steponavičius 1915 m. gegužės 1 d. išvyko į armiją, palikdamas bažnyčią ir parapiją savo vikarui Leonui Petkeliui (1914-1916m.), 1916–1919 m. vikaravo kun. Leonas Markuckis.
1919 m., grįžęs į Lietuvą, J. Steponavičius vėl klebonavo Semeliškėse.
-
-
Archyvinėje medžiagoje rastas gražus paminėjimas: 1914 m. gruodžio 5 d. Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ valdybos posėdyje pirmininkas dr. kun. J. Steponavičius kalbėjo apie materialinę pagalbą jos reikalingiems draugijos skyriams, tad iš draugijos kasos Semeliškių skyriaus švietėjiškai veiklai plėsti nutarta išskirti 125 rub.
Semeliškėse kun. J. Steponavičius klebonu dirbo 1914 06 (?)–1915 05 01 ir 1916 (?)–1922 m. Tad su pertrauka iki 1922 m., iki aktyvaus įsijungimo į politiką.
Dr. kun. J. Steponavičiui į pagalbą vikaru 1919–1921 m. buvo paskirtas kun. Jonas Sadūnas (1891 01 15–1915–1964 08 27).
epaveldas.lt
-
-
Indrašius knygoje „Doros šviesuoliai ir tiesos apaštalai“ (Vilnius, 2003) rašo, kad dr. kun. J. Steponavičius, grįžęs į Lietuvą, 1919 m. „Gyventojams padėjo organizuoti vietos savivaldos įstaigas, kai kaimynas lenkas norėjo okupuoti Kaišiadorių apylinkes, kartu su bažnyčios vikaru Sadūnu, suorganizavo 50 vyrų partizanų būrį, jam vadovavo ir ne kartą sužlugdė grobikų lenkų kėslus. 1920 m. jis lenkų valdžios buvo suimtas ir įkalintas Gardine.
Išsivadavęs iš nelaisvės kun. Dr. Jonas Steponavičius aktyviai įsijungė į politiką, jis priklausė Krikščionių demokratų partijai, greitai tapo vienas iš aktyviausių jos veikėjų <···>.
-
-
Kaip Krikščionių demokratų partijos veikėjas dr. kun. J. Steponavičius 1921 vasario 4 d. išrenkamas atstovu į Lietuvos Steigiamąjį Seimą, 1922 m. spalio 10 d. atstovu į I Lietuvos Seimą, 1923 m. gegužės 12 d. – į II Seimą, 1926 m. gegužės 8 d. – į III Seimą ir juose ėjo atsakingas pareigas; nuo 1922 m. per visus seimus buvo finansų ir ekonomikos komisijų pirmininku, konstitucijos ir krašto apsaugos komisijų narys, iki 1926 m. lapkričio 22 d. buvo III-jo Seimo vicepirmininkas“.
Steponavičius buvo vienas darbingiausių I Seimo narių, Krašto apsaugos, Finansų ir biudžeto komisijų vardu referavo apie 30 įstatymų.
1931 metais J. Steponavičius buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu.
-
- 1926 m. spalio 18 d. raštu Nr. 1660 Kaišiadorių vyskupas Juozapas Kukta (1873 02 03–1898 10 31–1926 04 05–1942 06 16) dr. kun. Joną Steponavičių „kurio gyvenimas ir išsimokslinimas visiškai atitinka reikalavimus“, paskyrė prosinodiniu egzaminatoriumi.
-
-
Naudota literatūra ir šaltiniai:
1. Bielskienė, Silvija. Prasmingi darbai vienija žmones: Semeliškių šaulių būrio veikla / Informaciją parengė Silvija Bielskienė. – Iliustr. // Elektrėnų kronika. – 2016, geg. 6-12 (Nr. 18), p. 8-9.
2. Čepėnas, Juozapas. Kunigas dr. Jonas Steponavičius // Sacerdos in aeternum / Juozapas Čepėnas. – Kaunas: Lututė, 2010. – P. 475-477.
3. D-ras kun. Jonas Steponavičius, St. Seimo narys: [fotoportretas] / [su redakcijos prierašu „Mūsų paveikslai“, p. 531-532 // Tėvynės sargas. – 1921, gruod. 30 (Nr. 52), p. 525.
4. Girnius, Juozas. Iš liuosojo laiko užrašų: [apie domėjimosi visuomeniniu gyvenimu svarbą žemdirbiams. Taip pat apie Steigiamojo seimo nario J. Steponavičiaus straipsnį „Apie valstybinius mokesčius“, išspausdintą laikraštyje „Tėvynės sargas“, Nr. 26] / J. Girnius. – Pradžia. Pab.: 1923, saus. 10 (Nr. 1) // Žemdirbių balsas. – 1922, rugpj. 3 (Nr. 28), p. 3-4; rugs. 28 (Nr. 36), p. 7-8; spal. 26 (Nr. 38), p. 3-
5. Grinius, Kazys. Kunigai-valdininkai // Lietuvos žinios. – ISSN 1822-1637. – 1924, bal. 5 (Nr. 80), p. 1.
6. Indrašius, Vytautas. Dr. kun. Jonas Steponavičius: [biografija]. – Portr. – Bibliogr.: 8 pavad. // Doros, šviesos ir tiesos apaštalai / Vytautas Indrašius. – Vilnius [i.e. Kaunas]: Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjunga, 2003. – P. 175-180.
7. Kiškis, Stanislovas. Kun. dr. Jonas Steponavičius: 1880-1906-1947: [biografija] // Kristaus pašauktieji / Stanislovas Kiškis. – Kaišiadorys: Kaišiadorių vyskupijos kurijos leidykla, 1996. – P. 98.
-
-
8. Laukaitytė, Regina. Steponavičius Jonas: I, II ir III Seimų narys (1922 11 17 – 1923 03 13; 1623 06 05 – 1926 06 02; 1926 06 02 – 1927 04 12) / Regina
9. Laukaitytė. – Portr. // Lietuvos Respublikos Seimų I (1922-1923), II (1923-1926), III (1926-1927), IV (1936-1940) narių biografinis žodynas / Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, Vilniaus pedagoginis universitetas. – Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007. – P. 488-492. Laukaitytė, Regina. Steponavičius Jonas: (1921 02 04 – 1922 11 13) / Regina Laukaitytė. – Portr. – Bibliogr.: 5 pavad. // Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920-1922 metų) narių biografinis žodynas / Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, Vilniaus pedagoginis universitetas. – Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. – P. 363-365.
10. Lietuvių Krikščionių demokratų frakcija I-me Seime: [nuotrauka] // Tėvynės sargas.- 1923, lapkr. 3 (Nr. 44), p. 447.
11. Steponavičius Jonas: [biografija] // Lietuvos kariuomenės karininkai: 1918-1953.- Vilnius, 2001.- T. 7. – p. 195-196.
12. Vasiliauskienė, Aldona. Pirmasis „Ryto“ draugijos pirmininkas dr. kun. Jonas Steponavičius. – Iliustr., lent. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ / [sudarytoja Jūratė Gudaitė]. – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, [2013]. – P. 35-69.
13. Vasiliauskienė, Aldona. Dr. kun. Jonas Steponavičius: kovotojas dėl lietuvybės Vilnijos krašte: Voruta [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2020-03-04] Prieiga per internetą: http://www.voruta.lt/dr-kun-jonas-steponavicius-1880-03-10-1906-1947-12-08-kovotojas-del-lietuvybes-vilnijos-kraste/.
-
-
Virtualią parodą parengė
vyriausioji metodininkė
J. Volungevičienė
2020
