Elektrėnų savivaldybė yra Lietuvos pietryčiuose, Vilniaus apskrityje. Vakaruose ji ribojasi su Kaišiadorių, pietryčiuose – Trakų, rytuose – Vilniaus rajonais, šiaurinėje pusėje – su nedidele Širvintų rajono dalimi.

Elektrėnų savivaldybė buvo įsteigta 2000 m. kovo 19 d., remiantis LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu. Savivaldybėje įsikūrusios 8 seniūnijos: Beižionių, Elektrėnų, Gilučių, Kazokiškių, Kietaviškių, Pastrėvio, Semeliškių, Vievio. Joje yra du miestai – Elektrėnai, Vievis; Semeliškių miestelis; 275 kaimai. Savivaldybės centras – Elektrėnų miestas, įsikūręs prie automagistralės Vilnius–Klaipėda, pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno. Elektrėnai pradėti statyti 1960 m. kaip energetikų gyvenvietė šalia projektuojamos šiluminės elektrinės. 2000 m. Elektrėnams suteiktos miesto teisės ir herbas, Elektrėnai tapo savivaldybės centru.

Savivaldybės plotas – 538 km² (0,8 % Lietuvos ploto). 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo metu Elektrėnų savivaldybėje gyveno 24 975 žmonės. Oficialiosios statistikos portalo duomenimis 2016 m. pabaigoje Elektrėnų savivaldybėje gyveno 23 959 gyventojai. Iš jų 15 949 – Elektrėnų ir Vievio miestų gyventojai.

Elektrėnų kraštas įsiterpęs tarp dviejų Lietuvos fizinių geografinių sričių: šiaurės rytinė įeina į Pabaltijo žemumą, centrinė ir pietinė – į paskutiniojo apledėjimo moreninių aukštumų rajoną.

Savivaldybės teritorijoje plyti Nemuno vidurupiui ir Neries žemupiui būdingos plynaukštės, o pietryčiuose – pietų Lietuvos aukštumos.

Elektrėnų kraštas pasižymi daugeliu puikių kraštovaizdžio vertybių – miškais, kalvomis, daugybe vandens telkinių: ežerų, upių, tvenkinių. Palyginti nelabai didelėje teritorijoje yra 106 ežerai bei kiti vandens telkiniai, kurių kiekvieno plotas didesnis negu 0,4 ha. Miškai užima 29,2 % savivaldybės teritorijos.

Nors Elektrėnų savivaldybės teritorijoje nėra daug valstybės saugomų teritorijų, tačiau saugotinų gamtinių kompleksų gana nemažai.

Elektrėnų savivaldybei priklauso dalis Trakų istorinio nacionalinio parko (įsteigto 1991 m.). Didžiausias jo plotas yra Trakų rajono savivaldybėje, tačiau vakarinė dalis, juosianti Daugirdiškių mišką ir jo vaizdingas apylinkes, patenka ir į Elektrėnų savivaldybės teritoriją. Taip pat savivaldybei priklauso dalis Neries regioninio parko. Parkas išsidėstęs savivaldybės šiaurės rytinėje dalyje ir driekiasi abipus Neries krantų, per Elektrėnų ir Vilniaus savivaldybių teritorijas. Neries regioniniame parke saugomi gamtiniai ir kultūriniai draustiniai.

Draustinių savivaldybės teritorijoje nėra daug, tačiau jie pakankamai vertingi ir įdomūs. Vienas iš jų – Strošiūnų kraštovaizdžio draustinis, kurio rytinė dalis patenka į Elektrėnų savivaldybės teritoriją, o centrinė ir vakarinė – į Kaišiadorių. Unikalaus reljefo kraštovaizdis yra Pipiriškių geomorfologiniame draustinyje. 519 ha plotas yra puiki vieta savivaldybės gražiausių apylinkių apžvalgai ir pažinčiai su moreninių pakraštinių darinių kompleksu, kuris būdingas tiktai Dzūkų aukštumai.

Saugomoms teritorijoms priskirti ir Ilgio ornitologinis draustinis, Pūstakiemio botaninis savivaldybės draustinis, Nestrėvančio ežero, Bražuolės upės gamtinis kompleksas, Ausiutiškių konglomeratas. Gyvūnijos apsaugai labai svarbūs Salcieko, Švenčiaus ir Briauno, Aujėdo ir Gilūšio ežerynų gamtinės teritorijos kompleksai.

Kultūros paveldo departamento duomenimis Elektrėnų savivaldybėje yra 145 į kultūros vertybių registrą įrašytų pavienių ir kompleksą sudarančių nekilnojamųjų (122) ir kilnojamųjų vertybių (23). Trims iš jų apsauga panaikinta. 34 nekilnojamojo kultūros paveldo objektai paskelbti valstybės saugomais, 22 turi paminklo statusą.

Elektrėnų savivaldybėje yra 7 kapinynai, 7 į kultūros paveldo registrą įtraukti piliakalniai (dar 2 atrasti pastaraisiais metais), 26 pilkapiai ir pilkapynai, 13 senovės gyvenviečių. Taip pat savivaldybės teritorijoje yra 6 dvarai ir dvarvietės:

• Abromiškių dvaro sodyba (dvaras įkurtas 1571 m. Abrahamo Poniatovskio. Dvaro sodybos rūmai pastatyti XIX a. I pusėje, mūriniai priestatai pristatyti 1880 m.) ir parkas, 1985 m. paskelbtas valstybės saugomu, 1986 m. priskirtas prie gamtos paminklų.
• Ausieniškių dvaro sodybos fragmentai (dabartiniai dvaro rūmai statyti 1815 m.) ir parkas.
• Daugirdiškių dvarvietė (XVI a.–XX a.).
• Panerių buvusio dvaro sodybos fragmentai (dvaras įkurtas XVIII a., dabartiniai dvaro dūmai statyti XIX a.) ir parkas.
• Semeliškių dvarvietė.
• Vievio dvarvietė.

Savivaldybėje yra šešios bažnyčios: Beižionių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo, Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės, Kietaviškių Švč. Trejybės, Semeliškių Šv. Lauryno, Vievio Šv. Onos bažnyčios bei į kultūros paveldo registrą įtraukta Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia ir varpinė. Taip pat dvi cerkvės: Semeliškių Šv. Nikolajaus Stebukladario ir Vievio Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvės.

Kai kurie Elektrėnų savivaldybės lankytini objektai:

MUZIEJAI

• Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių informacijos centras (2015 m. reorganizuotas iš Lietuvos geologijos muziejaus) (Vievis, Taikos g. 2, „Vievio seniūnija“).
• Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejus (Elektrėnai, Rungos g. 24, Elektrėnų „Ąžuolyno“ vidurinė mokykla).
• Kelių muziejus (Vievis, Kauno g. 14, „Vievio seniūnija“).
• Kietaviškių pagrindinės mokyklos kraštotyros muziejus (Kareivonys, Saulės g. 3, „Kietaviškių seniūnija“).
• Semeliškių vidurinės mokyklos etnografinis muziejus.

PAMINKLAI

Paminklais Elektrėnų savivaldybėje įamžinti šie žymūs žmonės:

• Popiežius Jonas Paulius II (skulpt. Vytautas Nalivaika, archit. Arūnas Butrimavičius). Paminklas atidengtas ir pašventintas 2015 m. gegužės 23 d., pažymint popiežiaus paskelbimo šventuoju ir apsilankymo Lietuvoje 20-ąsias metines (Vievio miesto bažnyčios aikštė).
• Rašytojas Juozas Kralikauskas (1910–2007). Koplytstulpis su užrašu „Rašytojo Juozo Kralikausko gimtinė“, atidengtas 1993 m. gegužės 7 d. (Kareivonių kaimas, „Kietaviškių seniūnija“).
• Arkivyskupas, kalbininkas, pirmosios slavų gramatikos, 1619 m. išspausdintos Vievyje, autorius Meletijus Smotrickis (1578–1633). Paminklas atidengtas 2002 m. (Vievio miesto aikštė).

MEMORIALINĖS LENTOS

• Rašytojai Lazdynų Pelėdai-Sofijai Pšibiliauskienei ir knygnešiui, lietuvybės skleidėjui Jurgiui Milančiui. Atidengta 1990 m. vasario 16 d. (Vievis, Vilniaus g. 28).
• Memorialinė lenta pirmajai Elektrėnų miesto mokyklai. Atidengta 2011 m. vasario 5 d. (Elektrėnai, Draugystės g. 4, ant namo sienos).

ISTORIJOS IR KITI PAMINKLAI, ATMINTINOS VIETOS

• Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių, žuvusių 1944 m. liepos pradžioje, palaidojimo vieta ir memorialas, atstatytas 2004 m. Rusijos ambasados Lietuvoje lėšomis (Vievis, šalia bažnyčios).
• Buvęs Lazdėnų–Skirmatiškių pasienio punkto pastatas (Vievio sen., Lazdėnų k.).
• Koplytstulpis 1940–1990 m. žuvusiems parapijiečiams atminti (skulpt. Algis Šalkauskas), pastatytas 1998 m. Kietaviškių bažnyčios šventoriuje (Naujosios Kietaviškės, „Kietaviškių seniūnija“).
• Koplytstulpis 500-osioms Kietaviškių metinėms (tautodail. Vanda Umbrasienė, Zigmas Mažeika), atidengtas 2004 m. birželio 6 d. (Naujosios Kietaviškės, „Kietaviškių seniūnija“).
• Koplytstulpis, skirtas šv. Jonui Nepomukui su kryžiumi ir skulptūra (Daugirdiškės, šalia Monio ežero).
• Lietuvos kario Petro Vyšniausko kapas (Daugirdiškių kaimo kapinės).
• Lietuvos kario Simo Zelvio (Želvio) kapas (Ausieniškių kapinės).
• Lietuvos karių kapai (Jagėlonių kapinės).
• Lietuvos karių, žuvusių 1920–1921 m., kapai (Vievio kapinės).
• Lietuvos pasienio policininko Jurgio Kybarto (1894–1931 10 04) žuvimo vieta. Paminklas atidengtas jo žuvimo vietoje 1937 m. gegužės 16 d. (netoli Baltamiškio kaimo, per kurio laukus ėjo Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija).
• Paminklas 1944–1953 m. žuvusių už Lietuvos laisvę atminimui (archit. Arūnas Butrimavičius). Atidengtas 2006 m. liepos 6 d. (Elektrėnai, Elektrėnų Švč. M. Marijos-Kankinių karalienės bažnyčios šventorius).
• Vievio žydų senųjų kapinių dalis.
• Žydų žudynių vieta ir kapai (Semeliškių girininkijoje, apie 500 m. į šiaurės rytus nuo Semeliškių).

MENO OBJEKTAI

• Dekoratyvinė skulptūra „Himnas darbui“ (skulpt. Juozapas Kęstutis Patamsis), kuris taip pat yra ir vienas iš pagrindinių Elektrėnų simbolių. Pastatytas 1975 m. (Elektrėnai, pagrindinės miesto žiedinės sankryžos centre).
• Skulptūra „Kraštiečiai – šviesos skleidėjai“, skirta krašto knygnešiams, švietėjams, daraktoriams bei Lietuvos vardo tūkstantmečiui atminti (tautodail. Vanda Umbrasienė) (Elektrėnai, Draugystės g. 2, prie Elektrėnų viešosios bibliotekos).
• Skulptūrų parkas, įkurtas 2001 m. tautodailininkės Vandos Umbrasienės iniciatyva, skirtas įamžinti 1962 m. Elektrėnų marių užlietus ir išnykusius kaimus (Elektrėnai).

Parengta 2017-09-11