Alberto Švenčionio parodos „Lietuvos piliakalniai ir legendos“ ir fotoalbumo „Būtsargiai – Lietuvos piliakalniai” pristatymas

„Piliakalniai – bene ryškiausi Lietuvą valdžiusių didžių kunigaikščių ir karalių laikotarpių ženklai. Lietuvos piliakalniai suvokiami kaip baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simboliu, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimu ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltiniu. Kadaise atlikę svarbias funkcijas – ritualines, karinės paskirties, šiandien jau jie yra daugiau estetinio pasigėrėjimo objektai, Lietuvos kraštovaizdžio formuotojai, praėjusių epochų simboliai.
Šiandien Lietuvos piliakalnio, kaip gamtovaizdžio, kraštovaizdžio ir istorijos paminklų, simbolis, kaip vienas svarbiausių valstybingumo tapatybės ženklų, turtina Lietuvos žmones intelektualiai ir dvasiškai. Lietuvos kontekste piliakalniai suvokiami kaip absoliučios pasaulio realybės atspindys per atminties išsaugotus praeities laikų vaizdus: tai didingos valstybės praeities, tautinio sąmoningumo pakilimo, naujųjų laikų socialinių silpnybių patirto gyvenimo nuosmukių etapus, o taip pat dabarties įvykių formuojamą ir būsimą ateitį.
Fotografijose kuriama skirtinga vietovės atmosfera, kuri sužadina vaizduotę, verčia domėtis Lietuvos krašto istorija, bei sukelia patriotiškumo jausmus. Tai idėja kuri skatina sugrįžti prie tautos dvasinių ištakų, prisiminti padavimus, pasakas, papročius ir juos siejančius su piliakalniais, ir skleidžia tą dvasią perduodant ją ateities kartoms.
Meninių fotografijų „Būtsargiai – Lietuvos piliakalniai” tema pateikiama kaip istorinio / kultūrinio paveldo dokumentacija, pasitelkiant estetikos principais kuriama konkrečia nuotaika, bei pasakojama tautos istorija. Fotografijose piliakalnį supantis kontekstas koduoja informaciją ir apie slepiamus požeminius sluoksnius. Meninių fotografijų Lietuvos piliakalnių tema aktualizuoja ne tik patį gamtovaizdį: gamtos motyvas darbuose pasitelkiant peizažą, jungiamas su istoriniu piliakalnių kontekstu, atgaivina piliakalnių istorinę praeities didybę ir dvasią.
Vyraujantis kalno motyvas, apgobtas miglos, sukuria mistinę nuotaiką. Tai bandymas filosofiškai įprasminti kraštovaizdžio atmintį siejamą su absoliučios pasaulio realybės atspindžių simboliais tokiais kaip medžio, vandens telkinio, dangaus, debesies, saulės ir mėnulio, paukščio, rūko, jų atvaizdų ir šešėlių vaizdus. Šiose fotografijose netrūksta ir pagražinimų. Perteikiami vaizdai taip, kad jaudintų žiūrovą. Menininkas bando į juos pažvelgti savaip: kai kur panaudodamas montažą ir sukurdamas miglotas, beveik fantastines vizijas, kai kur išgrynindamas spalvas ir pabrėždamas akimirkos paprastumą, bet kartu ir gilumą, kai kur žaisdamas metų ar paros laiko šviesa. Čia skiriamas dėmesys kompozicijai, darbuose vyrauja, gamtos motyvai, juntama ramybė ir susikaupimas. Pavieniai ar grupėmis, apgaubti rūko, nušviesti saulės, įvairiais metų laikais įamžinti piliakalniai fotografijose tarsi mėgina parodyti savo didybę ir dvasią, kurios daugelis iki šiol nepraradę. Jų paveikslas priklauso nuo metų ar paros laiko, oro sąlygų, menininko asmeninės būsenos.
Meninių fotografijų „Būtsargiai – Lietuvos piliakalniai” darbai pripildyti nostalgijos, gaivumo, švelnumo, juntama ramybė ir susikaupimas, fotografijose pavaizduoti peizažai nuteikia filosofiškai. Tačiau ir gamta pati pasirūpina, kaip turi atrodyti fotografija. Pačios fotografijos kuriamos „diktuojant autoriaus intuicijai, vidiniam balsui“. Ši subtili dermė suteikia fotografo darbams išskirtinumo.
Meninių fotografijų ciklas „Būtsargiai – Lietuvos piliakalniai” – tai pamąstymai balsu apie lietuvių tautos ir valstybės gyvybingumą ir galimybę koncentruotai apžvelgti Lietuvos praeitį su vaizdingai perteiktais šiandien išlikusiais istorijos reliktais fotografijose.“
Albertas Švenčionis

Nuotraukų galerija