„Alfonsas Nyka-Niliūnas/Dienoraščio fragmentai 1976-2000“

Paroda skirta Alfonso Nyka-Niliūno, vieno didžiausių, moderniausių XX a. lietuvių poetų, vertėjo ir literatūros kritiko 105-osioms gimimo metinėms.
Alfonsas Nyka-Niliūnas (tikr. Alfonsas Čipkus, 1919–2015 m.) savo gyvenimą paskyrė kūrybai – lietuviško žodžio tarnystei. Išleido penkias poezijos knygas: „Praradimo simfonijos“ (1946), „Orfėjaus medis“ (1953), „Balandžio vigilija“ (1957), „Vyno stebuklas“ (1974), „Žiemos teologija“ (1985). Reikšmingą vaidmenį atliko būdamas įvairių leidinių redakcinės kolegijos nariu arba bendradarbiu: metraščio „Tremties metai“, antologijos „Žemė“, žurnalų „Aidai“ ir „Literatūros lankai“, Bostone leistos „Lietuvių enciklopedijos“. A. Nyka-Niliūnas yra vienas iš monumentalios studijos „Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990“, išleistos 1992 m. Čikagoje, bendraautorių. Jis – vienas žymiausių XX a. vertėjų: atskiromis knygomis išleido V. Šekspyro „Hamletą“, Charleso Baudelairo „Paryžiaus spliną“, Vergilijaus „Georgikas“, Senojo Testamento „Giesmių giesmę“. Jis parengė lyrikos vertimų knygą „Poezija iš svetur“, ji 2010 m. išleista Lietuvoje. Nuo 1938-ųjų iki pat mirties A. Nyka-Niliūnas rašė dienoraščius, kurie atskiromis knygomis „Dienoraščio fragmentai“ išleisti Čikagoje, o vėliau – Lietuvoje. 1997 m. už nuopelnus kultūros ir literatūros srityje A. Nykai-Niliūnui paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, jis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu, o Vytauto Didžiojo universitetas suteikė jam Garbės daktaro vardą. Savo kūrybinį ir kultūrinį palikimą A. Nyka-Niliūnas patikėjo Maironio lietuvių literatūros muziejui.

Nuotraukų galerija