Literatūrinė paroda „Poezija – tai sielos kalba“
Sukanka 120 m., kai gimė mokytoja, poetė, vertėja Salomėja Nėris.
Salomėja Nėris (tikr. Salomėja Bačinskaitė-Bučienė) gimė darbščių ir apsišvietusių Suvalkijos valstiečių Simono ir Uršulės Bačinskų šeimoje. Baigė Vilkaviškio gimnaziją. Kauno universitete studijavo lituanistiką ir germanistiką. Mokytojavo Lazdijuose, Panevėžyje, Kaune. Tarpukario laikotarpiu lankėsi Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Italijoje, Švedijoje. Kurį laiką gyveno Paryžiuje.
Iki 1940 vasaros dirbo mokytoja Kauno gimnazijose. 1940 buvo vadinamojo Liaudies seimo įgaliotos delegacijos, vykusios į SSRS Aukščiausiosios Tarybos dėl LSSR priėmimo į SSRS, narė. 1941–45 SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatė. Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui pasitraukė į Rusiją, gyveno Penzoje, Ufoje, Maskvoje. 1944 grįžo į Lietuvą.
Salomėjos Nėries kūryboje rodomas jautrus pasiilgimas ne tik pačios tėvynės, bet ir jos gamtos: spalvos, garsai, tyla, kraštovaizdis, gaivumas. Vyrauja netekties, žmogaus būties trapumo, laikinumo temos, lydimos vienišumo, apleistumo motyvų. Atveriamas ne tik žmogaus dvasinis pasaulis, bet ir visos tautos simbolis. Nuolatos vaizduojamas individas, kuris jaučiasi prislėgtas ir nerandantis vietos pasaulyje, besiblaškantis ir jautrus. Poetės Salomėjos Nėries kūryboje žmogus ir jį supantis pasaulis, kuris nuolatos juda, yra vidinių išgyvenimų priežastis.