Antanas Pakštys

ANTANAS PAKŠTYS gimė 1870 m. gruodžio 10 d. Pauliukuose (Jonavos r.), mirė 1937 m. vasario 16 d. Kietaviškėse, palaidotas Kietaviškių bažnyčios šventoriuje. Kunigas, knygnešys.

Baigęs 4 klases, 1893 m. priimtas į Vilniaus kunigų seminariją. Tarp 14 I kurso klierikų 4 buvo lietuviai. 1897 m. įšventintas į kunigus, paskirtas vikaru į Šv. Jono bažnyčią. Po dviejų metų perkeltas į šv. Rapolo bažnyčią. Pamokslus sakydavo lenkiškai, o klausykloje kalbėdavo gimtąja kalba.
1900 m. pateko į Punios parapiją (Alytaus r.). Čia būrė parapijiečius į brolijas, steigė slaptas daraktorines lietuviškas mokyklas, mokė vaikus. Daraktorines mokyklas įsteigė Gajauciškio, Jurgelionių, Norgėliškių kaimuose. Padėdavo apsirūpinti elementoriais, sušelpdavo daraktorius. Lankydamasis mokyklose mokė vaikus katekizmo. Palaikė ryšius su bendrakursiu kun. Placidu Šarkausku, Šv. Mikalojaus bažnyčios Vilniuje klebonu Juozapu Kukta ir kt. Lietuviškos spaudos, daugiausia religinės, gaudavo iš Birštono, Prienų, Jiezno apylinkių knygnešių. Knygas slėpdavo zakristijoje po grindimis, ant aukšto. Platino tarp chorisčių, kalėdodamas dalydavo parapijiečiams. Atsisakė lenkiškų pamokslų, nes visi gyventojai, išskyrus dvarininkus, kalbėjo lietuviškai. Parapijos dvarininkams ir lenkams tokia kunigo veikla nepatiko, Pakštį skundė kurijai ir valdžios įstaigoms. Per kratą 1901 m. gruodžio mėn. pabaigoje pas jį buvo rasta keletas lietuviškų religinių knygų. 1901 m. buvo perkeltas į Lydos dekanato Iščiolnos parapiją (Baltarusija) ir čia dirbo 7 metus.
1909–1925 m. klebonavo Žasliuose. Pas jį vikaravo Vaclovas Giedrys, Kazimieras Miknevičius, Juozapas Matulaitis-Labukas, Juozapas Mincevičius, Pranas Cibulskas. Kun. A. Pakščio sveikata silpo. Žasliams reikėjo jaunesnio ir pajėgesnio kunigo. Toks tada buvo Kietaviškių klebonas ir jau Žaslių dekanas kun. Matas Cijūnaitis. 1925 m. pavasarį vysk. Juozapas Kukta atleido kun. A. Pakštį iš Žaslių ir davė jam lengvesnę Kietaviškių parapiją, o kun. Matą Cijūnaitį perkėlė į Žaslius. Korsakų, Pajautiškių, Guronių, Talpūnų kaimuose jis įsteigė lietuviškų mokyklų, Žasliuose – lietuviškos spaudos skaityklą. 1918–1919 m. padėjo sužeistiems kareiviams, špitolėje įrengė laikinąją ligoninę, šelpė maistu nukentėjusius nuo karo. Bendravo su Vievio vaistininku Jurgiu Milančiumi, knygnešiu Motiejumi Grybausku. Kietaviškėse kun. A. Pakštys darbavosi 12 metų (1925–1937) – iki mirties. Žaslių ir Kietaviškių parapijose taip pat rūpinosi vaikų mokymu, lietuvybės gaivinimu ir stiprinimu. Kietaviškių bažnyčios šventoriuje yra jo kapas ir antakapinis paminklas.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Pakštys Antanas (1870–1937) : [kunigas, lietuvybės puoselėtojas, knygnešys]. – Portr. // Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. – Vilnius, 2004. – P. 346.
2. Kiškis, Stanislovas. Kun. Antanas Pakštys : 1870–1897–1937 : [biografija] // Kristaus pašauktieji. – Kaišiadorys, 1996. – P. 58–59.
3. Laurinavičius, Jonas. Palikęs žodį – kaip brangenybę // Nusilenkimas knygnešiams ir daraktoriams. – Kaišiadorys, 1991. – p. 48–50.