Bronius Stosiūnas
Bronius Stosiūnas (kai kur – Stasiūnas; Prano) gimė 1887 m. sausio 8 d. Dzenkūniškio [Dzenkūniškių] (dabar Semeliškių sen.) kaime, Semeliškių valsčius, Trakų apskritis, mirė – 1946 m. liepos 2 d. Južnouralske, Rusijoje. Valstybės veikėjas, pedagogas, žurnalistas, redaktorius, dramaturgas, poetas, 1917 m. Vilniaus konferencijos dalyvis, pirmasis Trakų apskrities viršininkas.
Baigė Semeliškių pradžios mokyklą, Trakų mokytojų seminariją.
Į laikraščius pradėjo rašyti 1905 m. 1906 m. pradėjo dirbti Seinuose Laukaičio, Dvaranausko, Narjausko ir bendrovės spaustuvėje korektoriumi.
Pasak B. Vileišytės: „Bronislovas Stosiūnas dirbo „Šaltinio“ redaktoriaus padėjėju arba atsakinguoju sekretoriumi, berods, nuo 1907 metų. Po kun. dr. A. Civinsko buvo atsakinguoju Šaltinio redaktoriumi ligi 1915 metų rudens.“
Nuo 1906 m. iki 1915 m. dirbo „Šaltinio“ redakcijoje, pradžioj redaktoriaus pavaduotoju, vėliau redaktorium. Jis ilgiausiai ėjo redaktoriaus-leidėjo pareigas. Perėmė redakciją nuo 22 numerio 1911 metais ir dirbo iki vokiečių okupacijos. Pirmojo pasaulinio karo metais mokytojavo Semeliškėse.
1917 m. dalyvavo rugsėjo 18–22 d. vykusioje Vilniaus konferencijoje. Vienas iš 1918 m. Lietuvių katalikų jaunimo sąjungos „Pavasaris“ steigėjų, 1918–1919 m. jos pirmininkas. 1918 m. redagavo jaunimui skirtą katalikišką laikraštėlį „Pavasaris“, dirbo „Tėvynės Sargo“ ir „Ūkininko“ redakcijose.
1919 m. vasario 13 d. paskirtas Trakų apskrities viršininku. 1920 m. – pirmuoju Vilniaus miesto ir apskrities viršininku, vėliau – Šiaulių (1925–1926 m.), Panevėžio, Utenos ir kitų apskričių valdytoju. 1922–1923 m. redagavo „Milicijos žinias“. Dalyvavo „Žiburio“ draugijos teatro veikloje. Bendradarbiavo „Tėvynės sarge“, „Ūkininke“, „Spindulyje“, „Artojuje“, „Vienybėje“, „Draugijoje“, „Viltyje“, „Policijoje“, „Rytų Lietuvoje“. 1925–1926 m. buvo Šiaulių miesto ir apskrities viršininkas. Vėliau dirbo apskrities viršininku Panevėžyje, Ukmergėje, Alytuje ir kt. Vokiečių okupacijos metais vadovavo metrikacijos skyriui. Nuo 1943 m. aktyviai veikė pogrindinėje organizacijoje „Kęstutis“.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą B. Stosiūnas parašė spektaklių scenarijus „Magdutė – vargonininko duktė“, „Kvailą supras – aklą pažins“, „Naujas kelias“, „Atsimerkė akys“ ir „Du monologu“. Išleido eilėraščių rinkinį vaikams „Čir vir vir pavasaris“ (1910), scenos veikalų, vertė iš rusų k. Pasirašinėjo slapyvardžiais Stosiūnas savo raštus pasirašinėjo Bronius, Semeliškietis, Bronius Semeliškietis, Krumplys, Br. St., Dzenkūnas, B.S., Vanagas, Vivirklys, Dėdė Bronius, Sumeliškių Pakeleivis ir daugybe kitų.
1944 m. traukėsi į Vakarus, tačiau 1945 m. liepą Palangoje buvo suimtas, kalintas Vilniuje, nuteistas 10 m. lagerio. Mirė Južnouralske (Čeliabinsko sr., Rusija).
Adpovanojimai:
1928 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 3-ojo laipsnio medalis.
1931 m. – Vytauto Didžiojo 4 laipsnio ordinas
1934 m. – Šaulių žvaigždės ordinas
1934 m. – Ugniagesių „Artimui pagalbon“ 3 laipsnio kryžius
1928 m. – Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio medalis
Kaišiadorių kapinėse palaidota B. Stosiūno pirmoji žmona Adelė Stosiūnienė-Przeorskaitė.
Nuotr. iš: Vileišytė, Barbora. Kultūrinė Seinų spaustuvės veikla (1906–1915). – Roma, 1968.
Literatūra ir šaltiniai:
1. Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaišiadorys. – Kaunas, 2009. – P. 122.
2. Keblaitis A. Bronius Stosiūnas // Lietuvos aidas. – 1934, birželio 16, p. 7; Prieiga per internetą: <http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_89284_7>.
3. Lietuvos policija / red. I. Tomašauskas. – Kaunas, 1930. – T. 1: 1918–1928, p. 10–12.
4. Marcevičienė, Marija. Bronius Stosiūnas (Stasiūnas) // Marcevičienė, Marija. Atsimenantys Kaišiadorys: atsiminimų rinkinys. – Kaišiadorys, 2007. – P. 154.
5. Stosiūnas (Stasiūnas) Bronius. Kaišiadorių enciklopedija [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2018-09-06]. Prieiga per internetą: <http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Stosi%C5%ABnas_(Stasi%C5%ABnas)_Bronius>.
6. Stosiūnas Bronius // Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius, 1997. – P. 474.
7. Šnirienė-Stasiūnaitė, V. Mano tėvo likimas // Marcevičienė, Marija. Atsimenantys Kaišiadorys: atsiminimų rinkinys. – Kaišiadorys, 2007. – P. 155–159.
8. Vileišytė, Barbora. Kultūrinė Seinų spaustuvės veikla (1906–1915). – Roma : [Lietuvių katalikų mokslo akademija], 1968. – 111 p., [10] iliustr., faks., portr. lap. : iliustr.: Prieiga per internetą: <http://www.prodeoetpatria.lt/files/pdf-straipsniai/metr-IV/Barbora%20Vilei%C5%A1yt%C4%97%20-%20Kult%C5%ABrin%C4%97%20Sein%C5%B3%20spaustuv%C4%97s%20veikla.pdf>.
