Česlovas Kavaliauskas

Gimimo metai: 1923

Mirties metai: 1997

Kategorija: Kraštiečiai

ČESLOVAS KAVALIAUSKAS gimė 1923 m. liepos 20 d. Pumpėnuose (Pasvalio raj.), mirė – 1997 m. vasario 20 d. Vertėjas, teologas, poetas. Mirė ir palaidotas Vievyje (Elektrėnų sav.).

Mokėsi „Aušros“ berniukų gimnazijoje. 1941 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1946 m. baigė Kauno kunigų seminariją, kunigavo Kelmėje, Žasliuose ir kitur. Slapčia teikė patarnavimus partizanams. 1950 m. suimtas, kalintas Norilsko ir Magadano srities lageriuose. Grįžo į Lietuvą 1956 m. Kunigavo Kaišiadorių vyskupijos parapijose, Viduklėje, Raseiniuose, Dubingiuose, Vievyje, Molėtuose. 1966–67 m. Kaišiadorių vyskupijos kancleris. Rūpinosi liet. moderniosios teologijos kūrimu, plėtojo mokslo ir tikėjimo sąsajas. Išleido „Trumpą teologijos žodyną“ (1992), straipsnių rink. „Teologija šiandien“ (1995), parašė veikalą „Tarp fizikos ir teologijos“ (1998), paskelbė keliasdešimt straipsnių. Tyrinėjo autentiškus Šv. Rašto tekstus, jų šaltinius, semantiką ir poetiką. Iš senosios graikų k. išvertė „Naująjį testamentą“ (1972), vertė „Senąjį testamentą“. Versdamas siekė lietuviškų atitikmenų, semantinio stilistinio tikslumo, daug dėmesio skyrė poetiškiausioms knygoms, ypač „Giesmių giesmei“. Parašė eilėraščių, rankraščiais paliko jų rinkinius „Mėlynas kryžius“ (1954–55), „IŠ MEILĖS LYRIKOS“ (1958–59), „RUDENS ETIUDAI“ (1967) ir kt. Išleido poezijos knygą „PAŽADĖTOJI ŽEMĖ“ (2000). Poetinėje kūryboje dominuoja filosofinė lyrika, kalbama apie pasaulio vieningumą ir Kūrėjo pėdsakus materialioje tikrovėje. Išvertė E. A. Poe, R. Kiplingo ir kt. poezijos.
Savarankiškai studijuodamas moderniojo mokslo įvairius šaltinius greta mokėtų 6–7 didžiųjų Europos kalbų jis išmoko dar keletą, skaitė net 12–13 kalbų. Prie žymesnių vertimų paminėtina Euzebijaus Cezariečio „Bažnyčios istorija“ (1993 m.), kurios pirmuosius septynis skyrius kun. Česlovas Kavaliauskas išvertė iš graikų kalbos, taip pat yra išvertęs E. A. Poe, R. Kiplingo ir kitų klasikų kūrinių, karaliaus Saliamono Giesmių giesmę („Nepriklausoma Lietuva“, 1992 m.; persp. „Šiaurės Atėnai“, 1997 m.).
Iš senosios graikų kalbos išversto Naujojo Testamento išėjo keletas leidimų (I – 1972 m., II – 1988 m., III – 1992 m., IV ekumeninis naujai redaguotas leid. – 1998 m.).
2001 m. (jau po mirties) buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Aliulis, Vaclovas. Česlovas Kavaliauskas (1923 07 20–1997 02 20): [biografija] / Vaclovas Aliulis. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2006. – [T.] 9, p. 636–637.
2. Aliulis, Vaclovas. Kavaliauskas Česlovas: [biografija]. – Iliustr. // Lietuva. – Vilnius, 2008. – [D.] 3, p. 271–272.
3. Aliulis, Vaclovas. Kun. Česlovas Kavaliauskas // Vieno žąsiaganio istorija. – Vilnius, 2007. – P. 76–84, 262–263.
4. Ickevičius, Augustinas. Teologinės išminties ir dvasingumo milžinas // Voruta. – 2007, geg. 19, p. 7.
5. Laurinavičius, Jonas. Česlovas Kavaliauskas (1923–1997): [biografija]. – Portr. // Kaišiadorių krašto žmonės. – Kaišiadorys, 2002. – P. 113–115.
6. Misius, Kazys. Kunigo Česlovo Kavaliausko baudžiamoji byla // Širvintos. – Vilnius, 2000. – P. 694–703, 751.