Silvestras Gimžauskas

SILVESTRAS GIMŽAUSKAS gimė 1845 m. spalio 13 d. Kirdeikiuose (Linkmenų valsčiuje, dabar – Utenos apskr.), mirė – 1897 m. rugsėjo 27 d. Varšuvoje. Kunigas, kanauninkas, lietuvybės puoselėtojas, kovotojas prieš carizmo priespaudą, blaivybės šalininkas, knygnešys, poetas. Palaidotas Lenkijoje, kapas nežinomas.

1883–1884 m. kunigavo Kietaviškėse. Čia per pažįstamus knygnešius platino lietuviškas knygeles, maldaknyges. S. Gimžauskas bendradarbiavo su kraštiečiu iš Gilūšio kaimo Motiejumi Grybausku, taip pat vaistininku iš Vievio Jurgiu Milančiumi.
Nors Kietaviškėse buvo tik vienerius metus, tačiau pradėjo nemažai darbų, kuriuos vėliau tęsė kiti. Kaip ilgai jis buvo prisimenamas, sprendžiame iš įrašo bažnyčios turto aprašo akte (1922 m.), kurį kunigas M. Cijūnaitis, perimdamas Kietaviškių parapiją, įrašė: „Minimas yra senesniųjų žmonių net po šiai dienai kun. Gimžauskas, buvusis 1883 metais, kaip toksai, kuris, rodos, bene pirmas visiems savo parapijonims jųjų suprantama kalba, suprantamai išaiškino jiems katalikų tikėjimą“. Apie tuos laikus P. Lazius parašęs vieno veiksmo vaizdelį „Kietaviškėse švinta“, kur taip pat minimas kunigas S. Gimžauskas: „…O, mūsų klebonas – tikras ąžuolas, jis ir girtuokliams griebia už barzdų…“
Kilęs iš valstiečių šeimos. Mokėsi Švenčionių ir Daugpilio gimnazijose. 1876 m. baigė Vilniaus kunigų seminariją. 1877–1878 m. studijas tęsė Peterburgo dvasinėje akademijoje, bet dėl ligos iš jos išstojo. Mokydamasis seminarijoje gaudavo ir skaitydavo lietuvišką spaudą. Bendradarbiavo periodinėje spaudoje.
S. Gimžauskas kūrė satyrinius, humoristinius, smerkiančius girtavimą eilėraščius. Skatino tautinę savimonę, kalbos puoselėjimą.
Dirbo vikaru Želudke (Gudija), Žiežmariuose, Vidiškėse. Nuo 1883 m. Kietaviškių, 1884–1893 m. – Valkininkų klebonas.
1891 m. Silvestrą Gimžauską įskundė policijai. 1893 m. pradžioje perkeltas eiliniu vikaru į Giedraičius, o metų pabaigoje – į Bagaslaviškį kaip altaristą. 1897 m. vasarą išvyko gydyti akmenligės į Varšuvą ir čia tų pačių metų rudenį mirė.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Černiauskienė, Janina. Vartant istorijos puslapius // Elektrėnų žinios. – 2015, geg. 29, p. 3, 4.
2. Gimžauskas Silvestras. Kaišiadorių enciklopedija [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2018-09-06]. Prieiga per internetą: <http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Gim%C5%BEauskas_Silvestras>.
3. Gudelienė, Danutė. Kuo garsios Kietaviškių apylinkės // Kaišiadorys: miesto ir apylinkių praeitis. – Kaišiadorys, 1999. – P. 101–107.
4. Kaluškevičius, Benjaminas. Gimžauskas Silvestras (1845 10 13(1)–1897 09 27) // Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. – Vilnius, 2004. – P. 147.
5. Kaluškevičius, Benjaminas. Gimžauskas Silvestras // Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904 : 2-oji knyga. – Vilnius, 2014. – P. 60.
6. Laurinavičius, Jonas. Kanauninkas Silvestras Gimžauskas (1845–1897) // Tai buvo mūsų kelias. – Vilnius, 2004. – P. 60–62.
7. Vanagas, Vytautas. Gimžauskas Silvestras (1845 10 13–1897 09 27) // Lietuva. – Vilnius, 2008. – [D.] 2, p. 646.
8. Vanagas, Vytautas. Silvestras Gimžauskas (1845 10 13–1897 09 27) // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2004. – [T.] 6, p. 668
9. Vasilavičienė, Janina. Knygnešys ir vaistininkas Jurgis Milančius / Janina Vasilavičienė. – Vievis. – 1990. – 44 p. : 9 nuotr.; iliustr. – Rankraščių – Elektrėnų SVB Vievio b–ka. –
10. Zinkus, Jonas. Gimžauskas Silvestras // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966–1975. – T. 1, p. 560.
11. Zinkus, Jonas. Gimžauskas Silvestras // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1985–1988. – T. 1, p. 617.